Nuorodos į kritiką ir interviu (chronologine tvarka):
Interviu “Bernardinuose”:
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/74615
.
CASTOR&POLLUX:
“Kitokia „Pravda“, kitoks ir Edička”
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=882&kas=straipsnis&st_id=15780
.
ALEKSANDRA FOMINA:
“Galiu pasveikinti atvykus dar vienam postmoderniam autoriui, kuris maištauja tikslingai ir kurio būtent dėl radikalumo gali nepripažinti akademinė kritika. Tačiau cituojant kritikų mintis, matyti, kad V. Klimašausko pirmasis romanas visiškai atitinka literatūros avangardui keliamus reikalavimus: „yra nukreiptas prieš žmogumi manipuliuojančių galių pasaulį“ (R. Tamošaitis), „atnaujina mūsų pasaulio suvokimą“ (L. Jonušys), „šokiruojantys vaizdai mus išmuša iš vėžių ir leidžia blaiviai pažiūrėti į visa tai, ką laikome savaime suprantamais dalykais“ (J. Sprindytė, www.tekstai.lt).”
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3180&kas=spaudai&st_id=12372
.
TOMAS MARCINKEVIČIUS. “Pagaliau, pagaliau…”, http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/79170:
“Klimašauskas, nors ir klupdamas, kelius nusibrozdindamas, šiuo atveju vis tiek yra flagmanas. Nors jo internetas daugiausia dalimi – elektroninis paštas ir informacijos kaupykla, o ne atskiras organizmas, nors už tokią ateities viziją Arthuras Clarke‘as arba Aldous Huxley‘is net nesvarstydami duotų į galvą, nors kontekstualus humoras „Alfavilniuje“ ganėtinai retas, šis romanas – tikra Katrina lietuvių literatūroje. Belieka tikėtis, kad taip pradėjęs Valentinas spės laiku pamesti visokias Veras, patobulins savo humoro jausmą ir informacinių technologijų žinias, o tada jau grįš jau Richterio skalėje – sukrėsti kolegas ir kritikus.” (…)
“Jei kartais tektų „Alfavilnių“ išsitraukti iš kuprinės ant vakarėjančio suoliuko nepažįstamam mieste – pasekmės neprognozuojamos. Galimas narkotinis poveikis, yra tikimybė, kad pasijusite nesvarus ir siurrealus, o gal ir visai negrįšite namo”
.
http://pukomuko.lt/2008/08/18/alfavilnius:
“nes knyga ši, tai molinio lietuvos menininko mėšlas. psuedointelektualinis šlamštas maksimos maišelyje.”
.







