http://www.bittercinema.com/2005/01/godard-on-monster-movies.html
"vampires" Category
KAS NUTIKTŲ, JEI DRAKULA IR FRANKENŠTEINAS TAPTŲ ŠIŲ DIENŲ POLITINĖMIS FIGŪROMIS?
Monday, September 3, 2007
IX Baltijos tarptautinio meno trienalės (Kuratoriai: Sofia Hernández Chong Cuy, Raimundas Malašauskas, Alexis Vaillant) “BMW” dalis
Kai savaitgalį lankiausi gimtame Kaune ir su draugu Vytu linksmai pravažiavome pro bankrutavusį “Adidas” fabriką, kuris tarybiniais metais “Inkaro” pavadinimu gamino kultinius sportbačius ir švirkštus tarybinės Azijos rinkai, Vytas nebejuokavo, kad smulkieji vagys ir spekuliantai sugriovė TSRS ekonomiką. Įsibėgėjusios M.Gorbačiovo “Glasnost” (”Skaidrumas”) ir “Perestroika (”Persitvarkymas”) kampanijos žlugo ir sužlugdė SSSR, nes 5 dešimtmečius per prievartą pumpuota ideologija radikaliai pakeitė prievartos metodus - buvo nuspręsta tikrąjį socializmą kurti nuoširdžiu sąžiningumu ir racionalizacija.
Prieš subyrant SSSR dar spėjau būti spaliukas ir, eidamas grandies vado pareigas, gavau specialų Lenino vardo ženkliuką už išskirtines mūsų 10 spaliukų grandies pastangas renkant vaistažoles ir makulatūrą. Sekmadieniais močiutė mane vesdavosi į bažnyčią, o kartais ji važiuodavo į užmirštą Baltarusijos kaimą parvežti šventinto vandens. Tėvas grįždavo iš darbo mėsos kombinate vietoje diržo apsisukęs pieniškomis dešrelėmis Kartą, kai su mama nebuvau išvykęs į Maskvą, kur ji urmu pirkdavo deficitines magnetolas ir garintus džinsus, o aš slankiodavau aplink pirmąjį McDonald’s Tarybų Sąjungoje (atidarymo dieną jame buvo aptarnauta 30 000 žmonių), istorijos mokytoja užvertė ant stalo gulėjusį vadovėlį ir pasakė, kad viskas, ko mokėmės, yra propaganda. Tebuvo praėję dešimt minučių, kai baigiau atsakinėti apie Stalingrado mūšį. Tik vėliau perskaičiau V.Havelui priskirtą kažkieno mintį, kad rokas bei džinsai ir buvo tarybinį bloką suardę veiksniai. Tada nesupratau, kas yra propaganda ar metonimija, bet nujaučiau, kad vadovėlinė istorija panašesnė į švęstą vandenį iš nežinomo Baltarusijos kaimo1. Šešėlinės tikrovės samprata visada buvo čia pat.
Ekonominės priežastys retai būna atsitiktinės, bet būtent jos lėmė, kad Paulas Morrissey’us panaudojo tuos pačius aktorius, dekoraciją ir muzikinį takelį iš karto dviems filmams, kurie buvo skirti vienoms iš dažniausiai linksniuojamų legendinių viršžmogiškų būtybių: Drakulai (”Blood for Dracula” arba “Andy Warhol’s Dracula”) ir Frankenšteinui (”Flesh for Frankenstein” arba “Andy Warhol’s Frankenstein”)2. Netikėtai sugretintos ir promarksistiškai perpasakotos istorijos dar labiau įkaitina analitinę vaizduotę suvokus, kad tiek grafas Drakula, tiek baronas Frankenšteinas simbolizuoja skirtingas politinio elgesio strategijas. Šios tituluotos politinės galios retorikos figūros puikiai įasmenina galią turinčio establishmento santykius ir tų santykių išraiškas su pavaldiniais - produkcijos ir reprodukcijos kontrolę.
Nagrinėjant Drakulos ir Frankenšteino legendas, kaip vaizdžias gotikinio siaubo metaforų pripildytas klasių kovų istorijas, galime pastebėti tarp Drakulos ir Frankenšteino figūrų kylančius esminius politinio elgesio prieštaravimus. Grafas Drakula simbolizuoja nesėkmingą mirštančio aristokrato figūrą, bandančią perduoti savo slaptą gnostinį žinojimą išrinktam naujojo luomo, buržuazijos, atstovui, arba, formuluojant abstrakčiau, įprasmina elitinėmis save vadinančias galios struktūras, kurios vykdo savo reprodukcijos aktus dienos tamsoje.
Baronas Frankenšteinas reprodukciją suvokia kitaip. Jis siekia sukurti naujuosius Adomą ir Ievą ir tam panaudoja automatizaciją, racionalizaciją bei pavaldinių valios redukciją.
Kaip šios mitinės politinės retorikos figūros ir/ar galios technologijos atrodo šiandien?
Drakula - elitinio žinojimo ir politinės galios atstovas, figūra iš už kasdienybės ir įprasto gyvenimo ribų, tačiau turinti galių suteikti gnostinio amžinojo gyvenimo skonio kasdienybės atstovams. Drakula paprastai apibūdinamas kaip baimės šleifus skleidžianti šešėlinė figūra, anksčiau jos veikimo zona ir laikas buvo tamsa ir neperregimybė, kuriuos pakeitė sofistifikuota politinė sistema ir jos neperregimumas. Baugina ne nesugebėjimas Drakulą užfiksuoti, aptikti (anksčiau jis slėpdavosi tamsoje, požemiuose, karstuose), bet jo perteklius supersofistikuotos perregimybių sumos kabinetuose, dangoraižiuose, neperskaitomuose tomų ar teisinių dokumentų džiunglėse. Drakulos figūroms labiau tinka decentralizuotos, sunkiai suvokiamos nesistemingos psichogeografijos, ir naujoji ES yra pažadėtoji Drakulos Transilvanija. Tokia yra ir Lietuva, kurioje vyksta nuolatinės Drakulos (V.Landsbergis, V.Adamkus, etc.) ir Frankenšteino (R.Paksas3 , V.Uspaskichas, etc.) kovos.
Drakula nėra pilietiškas įprasta šio žodžio prasme, nes amžinybėje, kuriai jis atstovauja, pilietiškumas neegzistuoja. Greičiau jis yra sakralinė figūra, nes apeliuoja į ypatingo žinojimo ir moralės sritį. Slaptą gnostinį pažinimą tiesiai iš Drakulos lūpų ir giliau gaudavo tik išrinkti ir šio žinojimo verti asmenys, t.y., “nekaltieji” ir “nesuteptieji”. Šia prasme Drakula yra konservatyvus moralistas, kovojantis prieš vulgarėjantį (lotyniškai vulgaris reiškia paprastas) pasaulį ir platinantį savo žinojimą materialistinio žinojimo dar nepatyrusiems naiviai skaistiems subjektams. Lietuva jau du kartus visuotiniu balsavimu išsirinko JAV karjerą padariusį prezidentą, kurį charakterizuoja tam tikra vietiniams politikams nebūdinga moralė. Šio etinio žinojimo saugojimas bei nuolatinis etinių diskursų plėtojimas ir yra pagrindinė jo ekscelencijos V.Adamkaus veiklos sritis4.
Demokratija gali egzistuoti tik šalyje, kurioje galioja visuotinis slaptas susitarimas, kad tai ir yra demokratija. Ji remiasi konstitucijos, kaip svarbiausio teisinio ir moralinio kodekso, realizavimu, bet kiek iš mūsų yra dalyvavę priimant tuos įstatymus? Demokratija, kaip ir monarchija, yra paveldima. Naujojo bourgeois Drakulos šalyje vyrauja demokratija, o jis ją saugo ne skleisdamas savo, kaip “tamsos princo”, baimės kerus, bet atakuodamas moralinių kodeksų pertekliumi, nerašytais neįvardinimais, nuolat primindamas valstybės laisvės kovas, įvardindamas vidaus ar išorės priešus. Drakulos sukurtos nepiramidinės hierarchijos laikosi moralinio kodekso normatyvų5.
1989 m. Rumunijoje įvykęs perversmas iš valdžios pašalino Frankenšteiną diktatorių Nikolai Ceaucescu bei atvėrė kelią į Transilvaniją Drakulos entuziastams. Frankenšteino strategiją puikiai perėmė kiti diktatoriai, ir kaimyninės šalies prezidentas A.Lukašenka yra vienas jų. Fordo surinkimo linijos automatizaciją sėkmingai pakeitęs šiuolaikinėmis masinėmis informacijos priemonėmis, Baltarusijos KGB vykdant šio proceso monitoringą, jis didžią dalį šalies gyventojų pajungia nerefleksyviam Frankenšteino norų vykdymui.
Frankenšteinas yra pusėtinai išsilavinęs genijus, kuris turi savo viziją apie visuomenę, bet ją įgyvendina automatizuodamas aplinkinius. Ši figūra suabsoliutina technologijas, nes jos tikslas - pasaulio technologizacija ir selektyvi sistematizacija. Šia prasme jis yra Drakulos oponentas, nes jis - totalitaristas. Drakula tik paleidžia į pasaulį savo sparnuotus ir dantuotus kodeksus, kurie nuleidžia kraują arba, kitaip tariant, apmokestina. Tuo tarpu Frankenšteinas kuria hierarchinę utopiją bei stovi tos piramidės viršuje. Drakula kovoja už pseudoliberalią hierarchinę utopiją, kurios schema panaši į Afganistane sąjungininkų karių mėtomą humanitarinę pagalbą - Drakula kontaktuoja praskrisdamas B-52 bombonešiais, tik vietoje ar kartu su bombomis talibai gauna kodeksus.
Valstybinių utopijų gamyba yra vienas mylimiausių žanrų politinių radikalų ir fundamentalistų (Drakulos ir Frankenšteino) visuomenėse. Baltarusijos prezidento internetinėje svetainėje6 komentarus palikę piliečiai nesidžiaugia, kad, pavyzdžiui, vakar juos buvo pagrobę ateiviai ir jie dar niekada nepatyrė tokio kokybiško sekso, bet prašo valstybės galvos dar stipriau įsikišti formuojant valstybinę politiką ir dar labiau apibrėžti Baltarusijos visuomenės idealus. Tačiau ne tik virtualioje politinėje erdvėje A.Lukašenka veikia kaip mesijas, valstybės ateities, praeities ir dabarties programuotojas bei iliuzionistas - prieš rinkimus negrįžtamai išnyksta ir galimi politiniai oponentai.
Drakulos ir Frankenšteino figūros viena su kita kovoja tarpvalstybiniame galios technologijų lygmenyje. JAV ir jų sąjungininkai kaltina Iraką amoralumu (S.Husseinas yra tipiška Frankenšteino figūra) bei įvardija kitas “blogio ašis”, kurios, savo ruožtu, kaltina demokratinius Vakarus kišimusi į jų vidaus reikalus ir bandymus jiems įsiūlyti svetimus “moralinius” kodeksus. Tiek Drakulos, tiek Frankenšteino politines figūras vienija bendras demoniškai idealistinis tikslas - pasaulio pertvarkymas, keičiant jo gyventojus bei jų produkcijos ir reprodukcijos būdus. Tačiau šios monstriškos politinės figūros efektingai jungiasi į bendrą galios technologijų junginį šiuolaikinėje kapitalistinės valstybės hierarchijoje. Frakula - naujoji neoliberalizmo figūra, kurią apibūdina šis procesas - Drakulos stiliaus politinis elitas susijungia su frankenšteiniško stiliaus korporacijomis globalinės ekspansijos vardan. Frakula yra chimeriška, Moebijaus juostą primenanti (šešėlis tapęs dienos šviesa, bet ne atvirkščiai) galios technologija, šizofreniška sistema, bet jam būdingas radikalių priešingybių mišinys pasiteisina - elitinis žvėriškas kraujas susijungia su robotizuotu, programuojamu kūnu, todėl Frakula yra naujoji hibridinė plėšraus hiperintelektualaus sistematizatoriaus galios sistema.
Nors “šiuolaikinėje” bendro vidaus produkto progreso epochoje viduramžiški epitetai nėra pageidaujami, tačiau jie neišvengiami. “Tai tikrai velnio darbas”7- sakė kardinolas Audrys Bačkis, kai eksprezidentas R.Paksas į inauguracijos iškilmes Arkikatedroje kaip garbės viešnią pakvietė ekstrasensę L.Lolišvili, pagarsėjusią originaliais gydymo metodais (vienas jų - pacientų apvyniojimas dievo energijos prisodrintu tualetiniu popieriumi).
Bet mumija - jau kito teksto figūra.
_____________________
1 Į šešėlines ekonomikas ir ezoterinius pažinimus sėkmingai integravęsis Džeraldas Jankauskas neseniai prisipažino, kad Lenos Lolišvili jam San Franciske paliktas užkoduotas vanduo jau penkerius metus yra šviežias.
2 A.Warholas prie filmų kūrimo prisidėjo tiek, kad leido pavadinimuose panaudoti savo vardą. Tačiau Drakulos istorija užima ne paskutinę vietą A.Warholo įvaizdžio mitologijoje - jo pravardė Fabrike buvo Drella (Drakulos ir Sinderelos amalgama). Daugiau informacijos apie tai: Adams, Ruth. “Drella Plays the White Man: Andy Warhol and the Construction of White Masculinity”. - “Whiteness” (special issue) Room 5 1.1 (2000): 25-37.
3 Nors trumpai valdžiusio skandalingojo eksprezidento R.Pakso naudota rinkimų ir valdymo ikonografija atitiko Frankenšteino figūros modelį, tačiau oponentai jį patį įtarė esant ekstrasensės Lenos Lolišvili ir Rusijos specžvalgybų sukurtu Frankenšteino monstru. “Pernai rudenį kilus Prezidentūros skandalui, Generalinė prokuratūra gavo Seimo nario Vytauto Landsbergio prašymą ištirti, ar prezidentas R.Paksas yra užhipnotizuotas” (www.omni.lt)
4 Prezidentas Valdas Adamkus pagerbimo ceremonijoje prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams pasakė dar vieną neeilinę kalbą, kurioje, net praėjus porai metų po Lietuvos įstojimo į NATO ir ES, grįžta prie Lietuvos laisvės ir nelaisvės diskurso suaktualinimo: “šiandien vėl girdime balsų, skleidžiančių abejones Lietuvos okupacijos faktu, siekiančių dar kartą nuvertinti, o kartais ir apšmeižti mūsų valstybę, mūsų laisvę…” (http://www.lrt.lt)
5 Beje, šią tradiciją puikiai atspindi tikriausiai pati neprofaniškiausia valstybės institucija - teismai. Konstituciniai teisėjai vilki specialias mantijas, nes reprezentuoja nekasdienines būtybes ir išskirtinį žinojimą, kitaip tariant, tęsia Drakulos, kaip mirties figūros žinojimo technologijos, gamybą.