Pagaliaus susipažinome su Pupų Dėdėmis. Nesigirdi, tačiau tuo metu Denisas Kultflux scenoje (už kelių metrų) visu garsu leido radikalų noise’ą ir taip pavertė šį saulėtą vidurdienį radikalios beprotybės įvietinimu. Linkėjimai Pupų dėdėms, kurių, deja, neturiu kontaktų, todėl negaliu persiųsti šios fotografijos.
F for FILM
„F for Fake“, rež. Orson Welles, 1974
Vieno talentingiausių visų laikų “šarlatano” kino esė apie klastotojus (Elmyr de Hory, Clifford Irving, pats Orson Welles, jo meilužė Oja Kodar), žymias asmenybes (Pablo Picasso, Howard Hughes), autorystę (Chartres katedra) ir visus juos jungiančius triukus.
• Kaip marsiečių nusileidimas New Jersey padėjo Orsonui Wellesui tapti kino režisieriumi?
• Kodėl Orson Welles pateko į Holivudą, kai kiti už tokius pačius darbus papuolė į kalėjimą?
• Ar tęsi savo žodį režisierius, filmo pradžioje pažadėdamas, kad likusią filmo jis nemeluos?
• Kaip P.Pikasso tapo šio filmo personažu ir pats apie tai nesužinojo?
• Kodėl Chartres katedra neturi autoriaus parašo ir kodėl žymiausias 20 a. paveikslų klastotojas Elmyr de Hory niekada nepasirašinėja?
• Ar tikrai Elmyr de Hory kelis savo rankų judesius akimirksniu konvertuodavo į auksą?
• Kodėl, mirus Elmyr de Hory, buvo klastojamos šio klastotojo klastotės?
• Kodėl Elmyr de Hory mano, kad jei klastotės pakankamai ilgai kabės muziejuje, jos taps tikromis?
• Ir daug kitų neatsakomų klausimų …
ketvirtadienį, kovo 19 d., 18 val., 314 auditorijoje, VDA
(”Adomas nori būti žmogumi”, 1959 m., rež. V.Žalakevičius)
Istorija nevengia savo pačios remiksų.
„Riaušės“ (demonstracija), migracija, didelio mastelio aferizmai, subliuškęs finansinės piramidės burbulas, auganti mažiausias pajamas turinčių socialinių sluoksnių neviltis, nežinia dėl ateities - šie filmo raktiniai žodžiai skamba lyg būtų pasiskolinti iš rytdienos laikraščio. Filmas sukurtas 1959 m., 19 metų po Lietuvos nepriklausomybės praradimo, tačiau filmo veiksmas vyksta 1936 m., praėjus 18 metų po Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo. Maždaug tiek pat metų mus skiria ir nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
1936 m. darbininkas A. Kranauskas užmušė lentpjūvės šeimininką ir nusišovė. Jo laidotuvės, vykusios 1936 m. birželio 17 d., tapo tūkstantine demonstracija. Policijos pastangos užtverti demonstrantams kelią į miesto centrą privedė prie kruvino susidūrimo. Tai tik viena iš filmo siužeto linijų, tačiau būtent ši linija ir su ja susiję fenomenai (vidinėje filmo viešoje erdvėje jaučiamas spaudimas, trintis, provincijos klaustrofobija, herojų noras ištrūkti į kitokią tikrovę - emigruoti), suteikia likusiems filmo siužetams realumo jausmo.
Būtent realumo jausmo visada labiausiai trūko (ir trūksta) lietuviškam kinui. „Adomas nori būti žmogumi“ yra pirmasis pilnavertis Lietuvis Kino studijos kūrinys, tačiau jis gali būti laikomas ir pirmuoju lietuviško kinematografiškumo pavyzdžiu, o tai labai retas ir šiandien kuriamų lietuviškų filmų bruožas. Šis filmas yra kinas, nes jis jau nėra filmuota literatūra, bet sąmoningai naudojamų kinematografinių priemonių sintezė.
Saulius Macaitis apie šį filmą teigė, kad jei ne Geležinė uždanga, jis būtų galėjęs pasivaržyti su kitais tais metais pasaulyje sukurtais žymiais filmais: „400 smūgių“, „Hiroshima Mon Amour“, „North By Northwest“. Panašu, kad mūsų dienų sociopolitinės aktualijos šiam filmui suteikia antrą šansą debiutuoti. Kita vertus, šiandieną visada lengviau suvokti su laiko distancijos pagalba.
NUORODOS:
1959 m., Lietuvos kino studija, 87 min., nespalvotas.
Režisierius – Vytautas Žalakevičius.
Pagal Vytauto Sirijos Giros apysaką „Buenos Aires“.
Scenarijaus autoriai – Vytautas Sirijos Gira, Vytautas Žalakevičius.
Operatorius – Algimantas Mockus.
http://www.lfc.lt/lt/Page=AMovieList&GenreID=454&ID=3696&Y=&C=A&
Mitingas prie Seimo, 2009 m. sausio 16 d.
http://www.youtube.com/watch?v=T6PaAC7KAfY&feature=related
Jean Vigo “L’Atalante” http://en.wikipedia.org/wiki/L’Atalante
Saulius Macaitis: “Adomas nori būti žmogumi”, http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=682&kas=straipsnis&st_id=2328
Šį ketvirtadienį, vasario 12 d. 19 val., 314 auditorijoje
Thursday, 12 February, 7 pm in classroom no. 314
“Iškrypėlio kino gidas” (The Pervert’s Guide to Cinema) rež./dir. Sophie Fiennes, 2006
su Tomo Čiučelio atsakymais ir Valentino Klimašausko klausimais (arba atvirkščiai)
with answers by Tomas Čiučelis and questions by Valentinas Klimašauskas (or vice verse)
Filmų, į kuriuos pateksime “Iškrypėlio kino gide”, sąrašas:
List of movies we are going to visit through “The Pervert’s Guide to Cinema”:
Possessed (1931)
The Matrix (1999)
The Birds (1963)
Psycho (1960)
Duck Soup (1933)
Monkey Business (1931)
The Exorcist (1973)
The Testament of Dr. Mabuse (1933)
Alien (1979)
The Great Dictator (1940)
Mulholland Drive (2001)
Alice in Wonderland (1951)
The Red Shoes (1948)
Dr. Strangelove or:
How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb (1964)
Fight Club (1999)
Dead of Night (1945)
The Conversation (1974)
Blue Velvet (1986)
Vertigo (1958)
Solaris (1972)
Wild at Heart (1990)
Lost Highway (1997)
Persona (1966)
In the Cut (2003)
Eyes Wide Shut (1999)
The Piano Teacher (2001)
Three Colors: Blue (1993)
Alien: Resurrection (1997)
Dogville (2003)
The Wizard of Oz (1939)
Frankenstein (1931)
The Ten Commandments (1956)
Saboteur (1942)
Rear Window (1954)
To Catch a Thief (1955)
North by Northwest (1959)
Star Wars Episode III: Revenge of the Sith (2005)
Dune (1984)
Kubanskie Kazaki (1949)
Ivan the Terrible: Part II (1958)
Pluto’s Judgement Day (1935)
Stalker (1979)
City Lights (1931
Kodėl
iškrypėliams
reikalingas
kino gidas? /
Why Perverts Need a Guide to Cinema? PDF
Leitenantas pulkininkas
JURIJUS IVANOVIČIUS NOSENKO
1927 m. spalio 30 – 2008 m. rugpjūčio 23 d.
2008 m. rugpjūčio 27 diena, „NY times“:
VAŠINGTONAS – „Jurijus Nosenko, buvęs tarybinis agentas, kuris buvo pačių svarbiausių šaltojo karo špionažo įvykių centre, mirė šeštadienį svetimu vardu, kažkur pietinėse valstijose – trečiadienį pranešė JAV žvalgybos atstovas. Jurijui Nosenko buvo 81 metai.“
Kaip toliau rašo „NY Times“, „pranešimas buvo ilgas, bet neinformatyvus, ypač atsižvelgiant į faktą, kad Nosenko savo karjeros pradžioje buvo KGB šnipas, o vėliau gyveno „šešėlio“ gyvenimą JAV. Aukšto rango žvalgybos pareigūnas nesuteikė jokių detalių apie mirties priežastį arba Nosenko šeimą, jei jis ją išvis turėjo. Pats pareigūnas kalbėjo tik su anonimiškumo sąlyga.“
2008 m. rugsėjo 1 d., „LA times“:
„Jurijus Ivanovičius Nosenko gimė 1927 metais, Nikolajeve, Ukrainos miestelyje šalia Juodosios jūros. Jo tėvas, karinio jūrų laivyno inžinierius, Nikitos Chruščiovo TSRS valdymo laikais tapo laivų statybos ministru. Privatūs mokytojai suteikė Nosenko žinių apie klasikinę Vakarų literatūrą ir vaikinas pradėjo simpatizuoti Vakarų kultūrai.“
„1950 metais, baigęs Tarptautinių santykių institutą Maskvoje jis tarnavo karinio jūrų laivyno saugumo tarnyboje. Tuomet jis tapo KGB vidinio saugumo departamento direktoriumi.“
2008 m. rugpjūčio 27 diena, „NY times“:
„1962 metais, dalyvaudamas misijoje Ženevoje, Nosenko susitiko su CŽV žvalgybos agentu ir pareiškė, kad jis nori tapti dvigubu agentu. Be to, kad jis deklaravo savo simpatijas Vakarų kultūrai, Nosenko už informaciją dar paprašė 200 dolerių, kuriuos jis buvo skolingas KGB, nes juos išleido „prostitutei ir buteliui degtinės“.
2008 m. rugsėjo 1 d., „LA times“:
Vėliau jis pareiškė, kad „ši istorija buvo išgalvota, kas vėliau sukėlė ir daugiau CŽV abejonių apie tikruosius Nosenko ketinimus.
Ar tikrai jis parduotų savo šalį, kurioje, kaip jis teigė, liko jo žmona ir dvi dukros, už $200?“
Tačiau jo alkoholinis polinkis nebuvo melas – Nosenko buvo girtas kai jis pirmą kartą sutiko CŽV pareigūnus Ženevoje, kur vykdė diplomatinę misiją. Tuomet jis atskleidė itin svarbią informaciją apie tarybinius šnipus dirbančius Vakarų šalių ambasadose, taip pat rusų žvalgybos darbo metodus.
Tomas Mangoldas, “Šaltasis karys”, 1991 m.:
Pasak Tomo Mangoldo knygos „Šaltasis karys“, Nosenko CŽV tiksliai nurodė 52 JAV ambasadoje Maskvoje esančius mikrofonus bei būdus, kuriais vadovaudamiesi sovietai išvengia šių pasiklausymo aparatų aptikimo.
Nosenko porą metų teikė informaciją už kurią jam kasmet buvo pervedami $25,000 į Vakarų banke esančią sąskaitą. 1964 metais surengto pasimatymo metu jis nelauktai pareiškė, kad jis yra susektas KGB ir kad jam reikia tuojau pat perbėgti į JAV. Nosenko pareiškė, kad Ženevos KGB skyrius gavo telegramą, kurioje jis yra kviečiamas į Maskvą, todėl jis bijo, kad viskas išaiškėjo. JAV Nacionalinė saugumo agentūra, kuri sekdavo visą tarp Maksvos ir jos ambasadų vykdomą susirašinėjimą, vėliau nustatė, kad tokia telegrama nebuvo išsiųsta, tačiau to dar nežinodama CŽV sutiko, kad Nosenko perbėgtų į JAV. Nosenko taip ir padarė.
www.spartacus.schoolnet.co.uk teigia, kad perbėgdamas Nosenko tvirtino, kad jis turi svarbios informacijos apie JAV prezidento Dž. F. Kenedžio, kuris buvo nušautas tik prieš kelis mėnesius, nužudymą. Jis CŽV aiškino, kad būtent jis buvo tas pareigūnas, kuris asmeniškai dirbo su Lee Harvey Oswaldo, įtariamo Kenedžio nužudymu, byla. Nosenko dėstė, kad po KGB interviu su Osvaldu buvo nuspręsta, kad pastarasis „nėra pakankamai protingas, kad taptų KGB agentu“.
Jamesas Jesus
Angletonas
Anatolyi Golitsyn
CŽV žvalgybos šefas Jamesas Jesus Angletonas netikėjo Nosenkos pasakojimų dalimis, nes tuo pačiu metu jis bendradarbiavo su kitu KGB perbėgėliu Anatolijumi Golitsinu. Golitsinas teigė dirbęs kai kuriuose KGB skyriuose, kuriuose dirbo ir Nosenka, tačiau šio niekada nebuvo sutikęs. Savaime suprantama, Nosenko buvo apklausinėjamas CŽV, ir vienos apklausos metu, jis prisipažino, kad kai kurie jo pasakojimai apie save buvo išgalvoti.
Viską dar labiau apsunkino tai, kad dar vienas CŽV dirbantis rusų agentas kodiniu vardu Fedora patvirtino Nosenkos pasakojimus. Tai reiškė, kad jei Nosenko buvo specialiai KGB pasiųstas agentas apsimetėlis, Fedora irgi buvo dezinformatorius. Nosenko atliko porą melo detektoriaus testų ir abu testai rodė, kad Nosenko melavo apie Lee Harvey Oswaldą.
Lee Harvey Oswaldas, 1959 m.
Pagal vieną iš teorijų, Nosenko buvo specialiai pasiųstas į JAV iš karto po to, kai Oswaldas nužudė Kenedį, kad pateikdamas klaidingus parodymus, nukreiptų įtarimus nuo Oswaldo ir KGB ryšių. Nosenko neigė bet kokią galimybę, kad Oswaldas buvo apklausinėjamas KGB ar kad jis buvo sekamas savo gyvenimo Maskvoje ir Minske metu. 1961 m., dirbdamas „Horizont“ televizorių fabrike, Oswaldas sutiko 19-metę Mariną Prusakovą, su kuria po 6 savaičių susituokė, o kitais metais jaunoji šeima išvyko gyventi į JAV, kur dar kitais metais, kaip tikima, Oswaldas nušovė tuometinį JAV prezidentą Kenedį.
Lee Harvey Oswaldas, 1961 m.
M. Prusakova, 1959
2008 m. rugpjūčio 27 diena, „NY times“:
CŽV šefas James Jesus Angletonas tikėjo, kad jei Nosenko bus „tinkamai“ apklaustas, bus atskleista ir Lee Harvey Oswaldo bei Kenedžio nužudymo byla. Be to, tuo pačiu metu buvo atskleisti keli su CŽV bendradarbiaujantys TSRS dirbantys agentai. Nosenko buvo uždarytas betoninėje celėje be saulės šviesos, šviežio oro ir draugijos 1,277 dienoms, jam buvo duodamos „teisybės piliulės“, LSD, buvo atliekami melo testai bei jo smegenų „encefalografijos“.
Kaip bebūtų, Nosenko nepalūžo ir CŽV turėjo pripažinti, kad Nosenko buvo neapsimetantis perbėgėlis. Nosenko buvo išmokėta tam tikra pinigų suma ir jis buvo išsiųstas tęsti savo gyvenimo nežinomoje JAV vietovėje nežinomu vardu su retomis galimybėmis skaityti paskaitas CŽV mokykloje.
“Jurijus Nosenko: dvigubas
agentas”, 1986 m.
1986 metų televizinė drama „Jurijus Nosenko: dvigubas agentas“ (rež. Mickas Jacksonas). Trumpas siužetas:
Paviešintais Jurijaus Nosenkos apklausų dokumentais pagrįsta dokudrama yra 7-8 dešimtmečiais CŽV purčiusio skandalo rekonstrukcija. Tuometinio kontržvalgybos šefo Jameso Angletono geras bičiulis Kimas Filbis pabėgo į TSRS, todėl šis nenuilstamai ieškojo kitų dvigubų agentų tarp aukščiausių CŽV pareigūnų, kas sužlugdė 40 CŽV darbuotojų karjeras, tačiau leido išlikti nepastebėtiems tikriesiems KGB dirbusiems agentams.
Kimas Filbis,1990
Porą metų anksčiau perbėgęs kitas KGB agentas Golitsynas (kurį vėlesni tyrinėtojai laiko tikruoju perbėgėliu apsimetėliu) papasakojo visai kitą KGB pasaulinių tikslų istoriją nei tai atliko Nosenko. Jei Golitsynas pabrėžė padėties rimtį ir didelę Tarybinės invazijos grėsmę, tai Nosenko atsakydavo, kad nebuvo jokios rimtesnės grėsmės. Prisimenant tuometinę politinę situaciją ir Karibų raketų krizę, pasirinkimas kuriuo iš perbėgusių šnipų tikėti galėjo lemti visiškai priešingas JAV saugumo politikos tendencijas.
Anatolijus Golitsynas, 1964 m.:
-Nosenko yra KGB siųstas pabėgėlis apsimetėlis, apie kurio atvykimą aš jus iškarto perspėjau. Jis čia atvyko sužlugdyti mano parodymus, - teigė Golitsynas, tuo metu laikytas pačia didžiausia CŽV žvalgybos kare su KGB sėkme.
.
.
.
pdf failas:
.
Šis nekrologas pirmą kartą buvo publikuotas 3-iame Flash Institut laikraštyje, skirtame Street Photography, http://www.flashinstitut.com/index.php?/projects/flash-institut-3/
Žurnalą galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą / To download the magazine press here: fotografija
FOTOGRAFIJA
Nr. 1-2 (16-17)
2008, sausis - gruodis
Kuo jūs ketinate patikėti - manimi ar savo akimis? (Groucho Marx)
Manipuliacija yra fotografijos prigimtis ir be manipuliacijų fotografija tiesiog neegzistuotų (Victor Burgin)Fake it till you make it (Alcoholics Anonymous)
Turinys / Contents:
Kuo jūs ketinate patikėti: manimi ar savo akimis?
Who Are You Going to Believe:
My Words or Your Eyes?
Valentinas Klimašauskas
*
Vaizdų portfolio
Image Portfolio
Julija Fomina
*
Fotografija kaip įrodymas:
tarp tapatybės ir subjekto
Photography as Evidence:
Between Identity and Subject
Eglė Rindzevičiūtė
*
Apgauk mane, ir apgauk gerai
Deceive Me, and Do It Well
Tomas Čiučelis
*
Fotografuoti Leniną
Photographing Lenin
Agnė Narušytė
*
Potiomkino miestas
Potemkin City
Mirjam Wirz
*
Pirmoji Viešpats diena,
arba zeurei grazi pilis naktyja…
God’s First Day,
or Helluva Luvly Casl at Nite…
Rasa Baločkaitė
*
Porno šik: pornografija kaip agitacija
Porno Chic: Pornography as Agitation
Karolis Klimka
*
Fotoobsesija,
arba fotografija kaip iliuzijų mašina
Photo-Obsession,
or Photography as an Illusion Machine
Jurij Dobriakov
Jurijus Dobriakovas, “Gyvenimas Alfavilniuje”
Nuorodos į kritiką ir interviu (chronologine tvarka):
Interviu “Bernardinuose”:
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/74615
.
CASTOR&POLLUX:
“Kitokia „Pravda“, kitoks ir Edička”
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=882&kas=straipsnis&st_id=15780
.
ALEKSANDRA FOMINA:
“Galiu pasveikinti atvykus dar vienam postmoderniam autoriui, kuris maištauja tikslingai ir kurio būtent dėl radikalumo gali nepripažinti akademinė kritika. Tačiau cituojant kritikų mintis, matyti, kad V. Klimašausko pirmasis romanas visiškai atitinka literatūros avangardui keliamus reikalavimus: „yra nukreiptas prieš žmogumi manipuliuojančių galių pasaulį“ (R. Tamošaitis), „atnaujina mūsų pasaulio suvokimą“ (L. Jonušys), „šokiruojantys vaizdai mus išmuša iš vėžių ir leidžia blaiviai pažiūrėti į visa tai, ką laikome savaime suprantamais dalykais“ (J. Sprindytė, www.tekstai.lt).”
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3180&kas=spaudai&st_id=12372
.
TOMAS MARCINKEVIČIUS. “Pagaliau, pagaliau…”, http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/79170:
“Klimašauskas, nors ir klupdamas, kelius nusibrozdindamas, šiuo atveju vis tiek yra flagmanas. Nors jo internetas daugiausia dalimi – elektroninis paštas ir informacijos kaupykla, o ne atskiras organizmas, nors už tokią ateities viziją Arthuras Clarke‘as arba Aldous Huxley‘is net nesvarstydami duotų į galvą, nors kontekstualus humoras „Alfavilniuje“ ganėtinai retas, šis romanas – tikra Katrina lietuvių literatūroje. Belieka tikėtis, kad taip pradėjęs Valentinas spės laiku pamesti visokias Veras, patobulins savo humoro jausmą ir informacinių technologijų žinias, o tada jau grįš jau Richterio skalėje – sukrėsti kolegas ir kritikus.” (…)
“Jei kartais tektų „Alfavilnių“ išsitraukti iš kuprinės ant vakarėjančio suoliuko nepažįstamam mieste – pasekmės neprognozuojamos. Galimas narkotinis poveikis, yra tikimybė, kad pasijusite nesvarus ir siurrealus, o gal ir visai negrįšite namo”
.
http://pukomuko.lt/2008/08/18/alfavilnius:
“nes knyga ši, tai molinio lietuvos menininko mėšlas. psuedointelektualinis šlamštas maksimos maišelyje.”
.
Spauskite žemiau jei norite parsisiųsti romaną “Alfavilnius” PDF formatu:
Press below if you want to download the novel “Alfavilnius” in PDF format:
.
.
